Renkantis duomenų saugojimo įrenginį, vienas iš svarbiausių veiksnių, į kurį reikia atsižvelgti, yra jo tarnavimo laikas. Todėl šiame straipsnyje bus išsamiai aptartas standžiųjų diskų, SSD diskų ir USB atmintinių tarnavimo laikas.
Niekas nedvejoja susitaikyti su situacija, kai neseniai įsigytas diskas sugenda. Disko sugadinimas reiškia ne tik tai, kad pats diskas nebetinkamas naudoti, bet ir tai, kad nukentės vidiniai duomenys. Todėl, net ir vien dėl duomenų apsaugos, renkantis tinkamą duomenų saugojimo įrenginį reikėtų būti apdairiam, atsižvelgiant į įrenginio tarnavimo laiką. Čia apžvelgsime tris dažniausiai pasitaikančias laikmenų rūšis – standųjį diską, SSD diską ir USB atmintinę. Tačiau pirmiausia verta paminėti, kad šių trijų tipų tarnavimo laikas negali būti 100 % garantuotas, nes yra daug neigiamų veiksnių, kurie gali pagreitinti disko gedimą ir netgi jį sugadinti akimirksniu.
Kietasis diskas
Kalbant apie kietąjį diską, svarbiausias šio tipo disko bruožas yra judančių dalių buvimas. Duomenys tokiame diske nuskaitomi per judančią svirtį su magnetine galvute. Todėl kietasis diskas yra jautrus galvutės smūgiams, t. y. galvutė liečiasi ir braižo disko plokštę. Tokias problemas gali sukelti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, elektros energijos tiekimo nutraukimas, fizinis smūgis ir kt.
Remiantis susijusiais tyrimais, apie 5 procentai standžiųjų diskų gali sugesti per pirmuosius metus, tačiau tokiais atvejais greičiausiai kaltininkai yra gamybos defektai. Kaip įprasta, įprastas standusis diskas gali tarnauti apie 4 metus. Be to, jei šio disko nenaudojate dažnai (kitaip tariant, tiesiog įrašote jame duomenis, o paskui paliekate juos šalia), jis tarnaus ilgiau. Nors standusis diskas duomenis saugo magnetiniu būdu, jei jį laikote atokiau nuo kitų magnetinių šaltinių, jis yra gana stabilus. Todėl standusis diskas labiau tinka ilgalaikiam saugojimui.
Solid State Drive
Skirtingai nuo standžiojo disko, kietojo kūno diske nėra judančių dalių, kurias pakeičia „flash“ lustai. Taigi jis yra apsaugotas nuo galvos smūgio ir jo nepaveiks magnetai. Tačiau tai nereiškia, kad kietojo kūno diskas gali tarnauti ilgiau nei standusis diskas. Kadangi kietojo kūno diską sudaro elektronika, jis yra gana pažeidžiamas dėl maitinimo trūkumo. Tai gali sukelti ne tik failų sugadinimą, pvz PST žala, bet ir kruopštus disko gedimas.
Įprastomis situacijomis kietojo kūno disko eksploatavimo trukmė priklauso nuo ribotų rašymo ciklų, pvz., kiek kartų į jį galima įrašyti duomenis. Kai laikas baigsis, kietojo kūno diskas suges spontaniškai. Dėl to, kad kietojo kūno diskas naudoja „flash“ atmintį, šio tipo diskai yra labiau tinkami kasdieniam duomenų saugojimui, skirtingai nei ilgalaikis saugojimas standžiajame diske. Susiję tyrimai rodo, kad kietojo kūno diskas gali tarnauti nuo 3 mėnesių iki 10 metų.
USB Flash Drive
Panašiai kaip kietojo kūno diskas, USB atmintinė taip pat naudoja „flash“ atmintį. Taigi jis turi panašių problemų kaip ir kietojo kūno diskas. Tiksliau sakant, USB atmintinė neturi judančių dalių ir yra ribojama iki riboto įrašymo ciklų skaičiaus, kuris paprastai yra nuo 3000 iki 5000. Tačiau USB atmintinėje paprastai naudojami pigesni atminties moduliai, ji yra mažiau patikima nei kietojo kūno diskas.
Kaip įprasta, USB atmintinė paprastai sugenda dar gerokai anksčiau nei baigiasi rašymo ciklų limitas, nes toks diskas dažnai naudojamas duomenims perkelti iš vienos svetainės į kitą. Tokiu atveju pigesnė USB atmintinė gali būti labiau pažeidžiama. Taigi, įprastoje situacijoje, kalbant apie eksploatavimo trukmę, laimi kietojo kūno pavara.
Autoriaus įvadas:
Shirley Zhang yra duomenų atkūrimo ekspertė DataNumen, Inc., kuri yra pasaulyje duomenų atkūrimo technologijų lyderė, įskaitant mdf korupcija ir „Outlook“ taisymo programinės įrangos produktai. Norėdami gauti daugiau informacijos, apsilankykite WWW.datanumen.com